Naminiai miau

Namie turim krūvą Miau. Tris mažus ir vieną mamytę. Šiandien penktą valandą ryto chebrytė užpuolė mane iš pasalų: Minė (juodžiausia) pradėjo kąsti į kojų pirštus, baltoji (vardo nėra) grasino alkūnei, o Mona (JB po lygiai) šokinėjo ant pilvo. Žodžiu, galvojau, kad neišgyvensiu. Žiauriausia buvo kojoms, nes ir taip bijau kutelių, o čia maži nagučiai ir dantukai darbavosi visu pajėgumu. Galiausiai mane ištiko arba kažkoks šokas, arba penkios ryto padarė savo ir aš užmigau. Mėlynių ir sumušimų, atrodo, nėra. ;>

Šiaip liūdna istorija. Juodosios yra Čikitos (mamytės), o baltoji – kieme gyvenančios katės. “Kieminė” buvo atsivedusi keturis mažylius, bet vieną vakarą pamatėm, kad sužeista jos ausis ir akis. Iš garažo į kiemą pradėjo lįsti kačiukai, bet tik du. Spėjam, kad anų dviejų jau nebėra, nes miške kiaunių ir pan. pilna. O gal koks priklydęs katinas užpjovė. Vieną vakarą šėrėm “kieminukus” ir taip gavos, kad baltoji nebėjo kartu su broliuku ir mamyte į garažą (namo). Mano mama parsinešė baltąją namo, o Čikita kažkokiu stebuklingu būdu ją priėmė kaip savą. Tai dabar vietoj dviejų mažių, turim tris. Tris kartus baisesni rytai :D

Tiesa, berniukas ieško namų!